- glaustyti
- glaustýti, glaũsto, glaũstė iter. glausti: 1. Arklys baidos, glaũsto (karpo, skliaudo) ausis Š. O vidur lauko kiškis ausis glausto Pn. | Verkdama glaustė savo rankeles prie veido rš. 2. Elzė tik glosto ir glausto draugę Pt. | refl.: Vaikai išsigandę tik glaũstosi prie mamos Rdm. Jei katė prie krosnies glaũstos, bus šaltis Škn. Šunes glaustosi prie žmogaus, meilinasi Pt. Nereikia glaustytis, gali ligomis apsikrėsti Rk. | Pušys šiūravo, glaustėsi rš. Tamsūs šešėliai glaustėsi prie sienos rš. | prk.: Jis dabar prie mūsų glaũstosi (gerinasi) kaip katė Rm. 3. iter. glausti 4: Kurį laiką pas mus glaũstės (gyveno prisiglaudęs), paskui pranyko Lnkv. Per pasaulinį karą fabrikui netekus gyvybės, [darbininkai] dar tebesiglaustė Šiauliuose rš. \ glaustyti; išsiglaustyti
Dictionary of the Lithuanian Language.